Daugelis šeimų laukia ir džiaugiasi viena gražiausių pavasario švenčių – VELYKOMIS, kurios neatsiejamos nuo kiaušinių marginimo ir pražydusių medžių šakelių. Velykų šventė išlaikiusi nemažai senųjų tradicijų, tačiau jų prasmės dažnas nežino ir nebeprisimena, o būtent tradicijų prasmė, simbolika suteikia šventei ypatingos nuotaikos. Balandžio 10 d. Palangos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje vyko integruota dorinio ugdymo pamoka (etika ir tikyba) SUP turintiems mokiniams “Lietuviškos Velykų tradicijos ir papročiai “. Mokytojos mokiniams atsakė daug klausimų: kodėl ši šventė švenčiama, kokia jos kilmė, kokia pavadinimo kilmė, kaip ir kada Velykos švenčiamos, Kas yra Atvelykis, kokie yra Velykų burtai, prietarai, kokios yra Velykų linksmybės ir žaidimai (kiaušiniavimas, lalavimas, dėdinėjimas, bukynės, ridenimas, Velykų supynės), kuo turtingas Velykų stalas ir jo valgiai. Mokiniai įdėmiai klausėsi pasakojimo apie tradicinę Velykų eglutę. Prie tiesios šakos senoliai pririšdavo eglės šakelių ir sukurdavo eglės formos papuošimą. Tokiame medyje pritaisydavo iš šieno supintus lizdelius, į kuriuos buvo galima įkišti kiaušinius. Medį dekoruodavo pražydusiais kačiukais (karklais). Velykų eglutėje buvo galima rasti 9 ar 12 kiaušinių – tikėta, kad šie skaičiai neša laimę. Mokiniai galėjo palyginti, kaip tradicinė eglutė virto į Velykų medį. Velykų medis jau daug metų puošia ir mūsų mokyklos kiemą, šiemet jį puošė 5A klasės mokiniai. Bene daugiausia dėmesio pamokoje buvo skirta MARGUČIUI – pagrindiniam Velykų simboliui. Mokiniai susipažino su Margučių simboliniais raštais : saulutės – šviesa ir šiluma; žvaigždės – šiltos ir šviesios naktys; gėlytės, žalčiukai – gyvybės ir pavasario budimas ir t.t. Kiaušinių dažymo spalvos, kaip ir raštai, turėjo prasmę: mėlyna – dangus, geltona – saulė, javai; juoda – derlinga žemė ir t.t. Mokiniai sužinojo, kodėl Margučiai yra stebuklingi, turi magiškų galių ir kuo tai paaiškinama. Sužinojo, kokiu ritualu mūsų senoliai pradėdavo Velykų pusryčius. Pirmiausia sumušdavo raudonai dažytą kiaušinį ir padalindavo į tiek dalių, kiek yra šeimos narių – pirmą dalį suvalgydavo šeimininkas, tada kiti nuo vyriausio iki jauniausio, paskutinis margučio gabalėlis atitekdavo šeimininkei. Šis paprotys turėjo atnešti į namus skalsą ir turtą. Pamokos refleksija – Velykinė viktorina “Tilto gale gražus vainikas” ir Margučių marginimas mūsų senolių raštais.
SUP mokinių auklėtojos Monika Afanasjevienė ir Aida Ramanauskienė
